Seminarai

Judėjimo principai Polestar® Pilates Online

2020 m. liepos 4-5 d., liepos 11-12 d.
Online
  • Aeromix
  • Aeromix
€170

Šis kursas suteiks galimybę jums pradėti savo asmeninį vienos iš geidžiamiausių profesijų, tokių kaip Judesio Specialistas/Polesar Pilates Mat mokytojas/Polestar Pilates Studio mokytojas, įsisavinimo kelią.

Judesio Specialistas — asmuo, padedantis žmonėms pasiekti geriausių rezultatų bet kokio fizinio aktyvumo metu (sporto, aktyvaus poilsio, kasdieniam gyvenime), taip pat padedantis išvengti traumų ir palaikyti atramos ir judamojo aparato sveikatą.

Judesio Specialistas optimizuoja žmogaus motorinius įpročius, o tai pakelia gyvenimo kokybę į aukštesnį lygį ir prailgina aktyvų jo gyvenimo periodą.

Kursas Judesio Principai bus naudingas bet kuriam kūno kultūros ar aukšo meistriškumo (sportas, fitnesas, joga, šokiai ir kt.), sveikatos specialistui. Jūs atrasite naują žinių lygmenį, kuris pakels jūsų praktiką į naują kokybės lygį.

Mėgėjams šis kursas rekomenduojamas norint geriau suprasti savo kūną ir geriau suprasti veiksnius, turinčius įtakos sveikatai bei gerai savijautai.

Kurso metu mes remsimės Anatomija, Fiziologija, Biomechanika, Artrokinematika, tačiau didžiąją laiko dalį skirsime Judesio kontrolei.

Judesio kontrolė – tai veikla, kurią mūsų nervų sistema vykdo judesių reguliavimui. Ji apima išorinės ir vidinės informacijos rinkimą, jos apdorojimą ir kūno raumenų aktyvavimą, siekiant išspręsti motorinę užduotį. Didelė šios veiklos dalis vyksta refleksiniame lygyje, tai yra, mes negalime to sąmoningai kontroliuoti, o tai labai apsunkina savikorekcijos galimybę esant motorinių įgūdžių sutrikimams, todėl reikia kreiptis į Judėjimo specialistą.

Kurso trukmė – 4 dienos vebinaro formatu (24 valandos). Po seminaro bus išduodamas klausytojo Polestar® Pilates USA sertifikatas PDF formatu.

Kiekvienas dalyvis gaus spausdintą mokomąją medžiagą rusų arba anglų kalba.

Dėmesio! Vyks tiesioginis vertimas į lietuvių kalbą!

Kursą sudaro 24 valandos  Online mokymų, vebinaro formatu su vertimu į lietuvių kalbą (4 dienos, po 6 valandas ), po kurio dalyviai bus paprašyti atsakyti į testo klausimus, siekiant įvertinti informacijos įsisavinimą.

 

1. Daugiau nei 5 valandos bus skirtos KVĖPAVIMO SISTEMOS ir kvėpavimo įpročių analizei.

Įtvirtinsime tikslų supratimą, kaip ši sistema veikia ir koks yra optimalus kvėpavimas, atsižvelgiant į aplinkybes ir sąlygas, kuriose asmuo atsiduria. Būtent adaptyviškumas – mūsų kvėpavimo gebėjimas prisitaikyti prie mūsų poreikių (biomechaniškai ir fiziologiškai) – bus vienas iš pagrindinių veiksnių, apibūdinančių optimalų šios sistemos veikimą. Išmoksite nustatyti sutrikimus ir suprasti koreguojančiųjų pratimų sudarymo principus.

Kvėpavimo pagerėjimas teigiamai įtakos visus kitus judesius. Kvėpavimas yra vienas iš pirminių modelių, kuris yra pagrindu visų globalių judesių. Todėl dirbdami su kvėpavimu, mes galėsime pasiekti kur kas tvaresnių pokyčių kūne.

2. Sekančias 6 valandas mokysimės, išsamiai išnagrinėjant terminą KONTROLĖ, taikomą mūsų laikysenai ir kitiems žmogaus judėjimo modeliams. Suprasime, kas yra gera kontrolė, ir kas yra kontrolės sutrikimas.  Tam turėsime žengtelti iš Klasikinės (negyvosios) Anatomijos į Funkcinę (gyvąją) Anatomiją, kuri raumenų darbą tiria realiose sąlygose.

Išnagrinėsime raumenų funkcijas, išskirstant jas į dvi pagrindines grupes: lokalieji stabilizatoriai ir globalieji judintuvai (atsakingi už judėjimą). Šis suvokimas išlaisvins jus nuo didžiulio kiekio mitų, susijusių su pasiūlymais įtraukti pilvą, išlaikyti įtemptus raumenis ir t.t.

Didžiuliai žinių klodai bus susiję su jungiamuoju audiniu. Pirmiausia išnagrinėsime atskiras struktūras (diskai, raiščiai, sausgyslės ir sąnariniai maišeliai, fascijos), o po to suprasime, kaip visa tai kartu su mūsų kaulais, sudaro vientisą struktūrą, kurią mes vadiname Fascijine Sistema (tensegrity). Ši sistema užtikrina mūsų vientisumą, o taip pat užtikrina apkrovos paskirstymą, neleidžiant mūsų sąnariams per anksti susidėvėti.

Fascijinės sistemos viduje mes išskirsime tokius funkcinius vienetus kaip miofascialinės grandinės, išilgai kurių judėjimo metu perduodamas ištempimas ir įtempimas.  Pamatysime, kokią didelę dėmesio dalį turime skirti savo užsiėmimuose pusiausvyros šiose grandinėse atkūrimui, o taip pat ir visos fascijinės sistemos (tensegrity).

Išnagrinėsime klaidingus judėjimo stereotipus, kurie atsiranda asmenims, patyrusiems skausmo sindromą po traumos.  Sužinosime, kokie sutrikusios judesių kontrolės mechanizmai, šios traumos įtakoti, paleidžiami jų nervų sistemoje ir suprasime, kokių pratimų pirmiausia reikia šiems žmonėms.

3. Sekančios 4 valandos bus skirtos ARTIKULIAVIMO principui, kurį smulkiai išnagrinėsime remdamiesi stuburo biomechanika. Tačiau rezultate bus aišku, kaip ši teorija gali būti pritaikyta visam kūnui.

Artikuliacijos principas grindžiamas sąnarių judesių (artrokinematikos), jų struktūros ypatybių ir laisvės laipsnių ištyrimu. Tai leidžia kur kas tiksliau įsivaizduoti judėjimo modelio „paveikslėlį“ ir kiekvieno sąnario vaidmenį juose. Pavyzdžiui, juosmeninių slankstelių vaidmuo ėjime. Juosmens facetiniai sąnariai nėra skirti rotacijai, tačiau idealiai transliuoja rotaciją nuo dubens į viršų krūtinės ląstos link, kurioje paleidžiama kontrotacija nuo rankų. Tai leidžia mums paleisti elastingo grąžinimo mechanizmą, kuris užtikrina ėjimo efektyvumą. Šios žinios sukuria pagrindą supratimui dirbant su judesiu ir leidžia tiksliau taikyti žodines bei taktilines komandas atliekant pratimus.

Svarbiausia šio principo idėja yra tai, kad jei kūne yra sąnarys, jis turi judėti ir per judesį sugerti dalį apkrovų, kurios tenka kūnui. Jei sąnarys užblokuotas, tai būtinai sukels stresą (kompensacijas) kituose sąnariuose, palaipsniui sukeliant susidėvėjimą, patologijas ir skausmus.

Judesio Paskirstymas = Krūvio Paskirstymas

Šią taisyklę taikysime stuburui ir visam kūnui.

4. GALVOS, KALO IR PEČIŲ ORGANIZAVIMO principas užims 3 valandas mūsų vebinaro. Jame mes išnagrinėsime du svarbius funkcinius kūno vienetus: galva ir kaklas ir pečių kompleksas.

Galvos srityje yra pagrindiniai organai, kurie priima, suvokia ir apdoroja išorinę ir vidinę informaciją. Būtent čia realizuojami vestibulo-okuliarinis, vestibulo-kaklinis, kaklinis-okuliarinis, kaklinis-toninis refleksai. Todėl tai, kaip mes organizuosme galvą prieš judesio pradžią ir toliau ją integruojame į judesį, iš esmės pakeis informacijos rinkimo ir apdorojimo procesą, todėl turės įtakos galutiniam rezultatui – judėjimo kokybei.

Antroji šio principo dalis bus skirta biomechanikai ir pečių komplekso judesių kontrolei, apimančiam pečių, menčių-krūtinės ląstos (netikrasis), petinį raktikaulio ir krūtinkaulinį raktikaulio sąnarius. Visi raumenys, užtikrinantys judesius šiuose sąnariuose, turėtų dirbti kartu, kad būtų užtikrintas rankų judesio efektyvumas ir saugumas.

Išanalizuosime peties sąnarį stabilizuojančių, giliųjų raumenų (sukamosios manžetės) funkcijas, o taip pat mentės stabilizatorių funkcijas. Suprasime, kaip šios dvi raumenų grupės užtikrins peties-mentės ritmą ir išsaugos peties sąnario kongruentiškumą.

Geros pečių komplekso judesių kontrolės suvokimas apima ir tokį supratimą kaip gera integracija liemeniu. Judesio specialistui yra nepaprastai svarbu suprasti ir įvertinti šį kriterijų. Pečių kompleksas, kaip sudedamoji mūsų tensegrity dalis, turėtų priimti ir absorbuoti tik dalį kūnui tenkančios apkrovos, tačiau pagrindinį darbą turėtų atlikti didesnės mūsų kūno dalys (kojos, dubuo, liemuo). Jūs suprasite, kaip šio principo pažeidimas sukels stresą peties sąnaryje ir yra dažniausia šios srities skundų dėl patologijos priežastimi.

 

5. Sekančias 3 valandas mes skirsime SVORIO APKROVOS ORGANIZAVIMAS VIRŠUTINĖMS IR APATINĖMS GALŪNĖMS.

Nagrinėdami mūsų atramos kojomis būdą, mes vėl grįšime prie mūsų fascijinės sistemos (tensegrity) fenomeno. Apkrovos pasiskirstymas Tensegrity viduje leidžia sumažinti kojų sąnarių apkrovą, palyginti su mechaniniu mūsų kūno modeliu. Gerindami fascinės sistemos įtempimo pusiausvyrą, mes užtikrinam „ilgą gyvenimą“ kojų sąnariams.

Ne mažiau svarbu žinoti ir suprasti šių sąnarių artrokinematiką. Išanalizuosime juos atskirai: klubo, kelio, čiurnos ir pėdų sąnarius. Sužinosime kiekvieno sąnario ypatybes, susijusias su funkcine užduotimi, kurią jis atlieka.

Klubo sąnarys – dubens pusiausvyra ant kojų, kūno judėjimas erdvėje, amortizavimas.

Kelio sąnarys – svorio centro padėties kitimas vertikalia ašim erdvėje, amortizavimas.

Čiurnos sąnarys ir pėdų sąnariai – smūginio krūvio amortizavimas, atsispyrimas nuo atramos, kūno svorio išlaikymas ir apkrovos absorabavimas atliekant bet kokius kūno judesius.

Gera visų šių sąnarių judesių kontrolė sudaro pagrindą optimaliai dubens padėčiai, gerai laikysenai ir visiems mūsų judesių modeliams.

Svarbu remtis fascijos sistemos principais organizuojant rankas, kai mes jomis remiamės. Būtent tai leis mums sumažinti rankų sąnarių, ypač riešo, svorio apkrovą. Pats riešo sąnarys turi ypatingą struktūrą. Jame nėra lokaliųjų stabilizatorių, todėl turime teisingai suaktyvinti globaliuosius raumenis ir sureguliuoti likusių pečių juostos sąnarių ašis. Tai bus sunkus kruopštus darbas, kuris ateityje mums leis saugiai apkrauti žmones atliekant tokius pratimus, kaip, pavyzdžiui, lenta ar atsispaudimai.

Tuo pačiu principu mes išanalizuosime galūnių darbą skirtingose ​​kinematinėse grandinėse (uždaros, pseudo-uždaros, atviros) ir suprasime, kaip naudoti šią informaciją žmonėms su sutrikusia judesių kontrole.

 

6. Paskutinė šio kurso dalis truks 1 valandą. Vadinsis ji viso kūno INTEGRACIJA.

Joje analizuosime pagrindinius veiksnius, užtikrinančius ilgalaikius teigiamus pokyčius žmogaus motorikos modeliuose.

Dalis šių veiksnių bus susiję su fiziologiniais ir biomechaniniais aspektais, o dalis – su psichosocialiniais ir emociniais-prasminiais.

Susipažinsime su motorikos mokymo etapais, kuriuos praeina kiekvienas besimokantis/persikvalifikuojantis žmogus.

Pamatysime stabilų ryšį tarp psichikos – kūno, kuris šiuo metu gauna vis daugiau ir daugiau mokslinių įrodymų. Suprasdami šį ryšį, automatiškai įtraukiame mūsų veiklą į skyrių Mind & Body (Protingas Kūnas). Tai yra viena iš priežasčių, kodėl psichologai ir psichoterapeutai labai vertina mūsų darbą. Būtent toks subtilus darbas su kūnu, kurio mes jus mokome, teigiamai įtakos žmogaus psichiką, sukuriant lėtus, bet labai stabilius teigiamus gyvenimo kokybės pokyčius.

Tobulindami judėjimo kokybę, mes sukuriame tvirtą pagrindą gyvenimo kokybės pokyčiams į gerąją pusę!

Liepos 4 d.

Laikas Aprašymas Paskaitos formatas
9:00 - 9:15 Kirso įvadas ir struktūros pristatymas. Tikslai ir uždaviniai.
9:15 - 10:30 Principas Nr. 1 „Kvėpavimas“ 1 dalis
10:30 - 11:00 Pertrauka
11:00 - 13:00 Principas Nr. 1 „Kvėpavimas“ 2 dalis
13:00 - 14:00 Pertrauka. Pietūs
14:00 - 16:00 Principas Nr. 1 „Kvėpavimas“ 3 dalis

Liepos 5 d.

Laikas Aprašymas Paskaitos formatas
9:00 - 10:30 Principas Nr. 2 „Ašinis išilgėjimas/centro kontrolė“ 1 dalis
10:30 - 11:00 Pertrauka
11:00 - 13:00 Principas Nr. 2 „Ašinis išilgėjimas/centro kontrolė“ 2 dalis
13:00 - 14:00 Pertrauka. Pietūs
14:00 - 16:00 Principas Nr. 2 „Ašinis išilgėjimas/centro kontrolė“ 3 dalis

Liepos 11 d.

Laikas Aprašymas Paskaitos formatas
9:00 - 91030 Principas Nr. 3 „Stuburo artikuliavimas“ 1 dalis
10:30 - 11:00 Petrauka
11:00 - 13:00 Principas Nr. 3 „Stuburo artikuliavimas“ 2 dalis
13:00 - 14:00 Pertrauka. Pietūs
14:00 - 16:00 Principas Nr. 4 „Galvos, kaklo ir pečių organizavimas“ 1 dalis

Liepos 12 d.

Laikas Aprašymas Paskaitos formatas
9:00 - 10:30 Principas Nr. 4 „Galvos, kaklo ir pečių organizavimas“ 2 dalis
10:30 - 11:00 Pertrauka
11:00 - 13:00 Principas Nr. 5 „Išlygiavimas ir svorio paskirstymas galūnėms“
13:00 - 14:00 Pertrauka. Pietūs
14:00 - 16:00 Principas Nr. 6 „Judesio integravimas“

Seminarų kalendorius

Konvencija

+

NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Registruokitės ir gaukite naujienas ir seminarų pasiūlymus pirmieji!

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiregistravote AEROMIX naujienlaiškiui!