Medicinos psichologė L. Štaupienė:
„Psichohigiena užima labai svarbią vietą trenerio darbe“

AEROMIX pakalbino Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Reabilitacijos katedros lektorę, medicinos psichologę Liną Štaupienę.

Dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla ginčai tarp trenerio ir kliento?

Konfliktų priežastys gali būti pačios įvairiausios, tačiau labai svarbu žinoti, kad jos dažnai būna nesąmoningos, tiesiogiai nepriklausančios nuo trenerio darbo: nuovargis darbe, finansiniai įsipareigojimai bankui, artimojo liga ar kt.

Didesnis ar mažesnis stresas patiriamas darbe ir šeimoje, nerimas dėl rytdienos šiandien lydi bene kiekvieną iš mūsų. Treniruočių metu ši įtampa sustiprėja, nes fiziniam kūnui dirbant, psichika gauna dar didesnę apkrovą: turi susidoroti ir su fiziniu krūviu, ir su psichoemocine įtampa. Todėl kartais konfliktą gali įplieksti menkiausias ne laiku ar ne tuo tonu išsakytas žodis.

Taip pat daugumą žmonių itin neigiamai veikia televizijoje, internete ir socialiniuose tinkluose matoma reklama, skelbianti, kaip šiandien svarbu būti sėkmingu, turtingu, sugebančiu viską kontroliuoti – supermenu. Tai nesąmoningai veikia psichiką ir treneriui griežtesniu tonu pasakius pastabą apie kūno tobulinimą gali pavirsti abiems pusėms netikėtu konfliktu.

Kita nesąmoningų konfliktų darbe priežastis (mes, šiauriečiai, su ja neišvengiamai susiduriame) – šviesos stoka. Yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp matomos šviesos intensyvumo ir biocheminių procesų galvos smegenyse. Kai trūksta saulės, tampame irzlesni ir dirglesni, skundžiamės slogesne nuotaika, dažniau baramės.

Įtampa darbovietėje dėl ginčo su klientu ar kolega gali neigiamai paveikti darbo produktyvumą. Patarkite, kaip konfliktą išspręsti greitai ir efektyviai.

Kiekvienas žmogus yra unikalus ir individualus, nuspėti jo elgesį nėra įmanoma. Bet yra ir gera žinia – visų žmonių smegenys vienodos, tik veikia skirtingai. Žinant pačius beviltiškiausius nenuoseklius ar spontaniškus žmogaus elgesio motyvus, bendrauti tampa paprasta.

Sakome, kad reikia mokėti išklausyti žmogų. Bet, kiek mokame patys save išklausyti, valdyti savo minčių srautą? Psichohigiena užima labai svarbią vietą trenerio darbe. Jeigu treneris pats suvoks, kokie procesai vyksta jo galvoje, nebus sunku suvaldyti bet kokią konfliktinę situaciją. Kuo kūrybiškesnė trenerio asmenybė, tuo labiau jį skatina mąstyti ir atrasti efektyvius konfliktų sprendimo receptus.

Kalbant bendriau apie bet kokio pobūdžio ginčus darbe ar namuose – jeigu yra abipusė pagarba, barnis natūraliai išsisprendžia greitai ir sėkmingai, bet jeigu yra elementarios pagarbos stoka (ar iš vienos pusės, ar iš kitos), natūralu, kad konfliktas užsitęsia.

Kaip išmokti save valdyti konflikto metu?

Pajutus, kad nebepavyksta savęs valdyti, reikėtų įsisąmoninti, kad tik geriau pažinęs save, lengviau suprasi kitus. Emocijos ima viršų, kai žmonės praranda savikontrolę. Psichologinės žinios apie emocijas padeda susitvarkyti su savimi – kai žinau, kas yra blogos emocijos, nebebijau, nes baimė sukelia dar didesnį rūpestį, įtampą ir nerimą. Kai žmogus nebebijo, jis suvaldo neigiamas mintis ir sugeba objektyviai pažiūrėti į konfliktinę situaciją.

Ar įmanoma gyvenime išvengti konfliktų?

Bet kurioje organizacijoje ar komandoje konfliktai yra neišvengiami, tačiau jūs galite pakeisti požiūrį į juos. Jeigu gerai pažįstate save, žinote, kas jus erzina, kas jums nemalonu ir iš kur šios emocijos kyla, pamėginkite tuos dalykus pamatyti iš anksto ir juos sustabdyti.

Kitas paprastas pavyzdys – klientas skundžiasi, kad salėje stipriai juntamas prakaito kvapas. Prieš treniruotę pats turite pastebėti ir įvertinti visas aplinkybes, galinčias sukelti kliento susierzinimą. Jūs kaip situacijos šeimininkas turite atsakingai pasirūpinti, kad klientui būtų užtikrintas kokybiškas aptarnavimas, kurį sudaro ne tik jūsų profesionalios konsultacijos, bet ir darbo vietos aplinka ir patogumas.

Jei kai kurių dalykų negalite pakeisti, nes tai ne jūsų, o sporto klubo administracijos atsakomybė, įspėkite klientus apie galimus nesklandumus, konkretizuokite, kada jie bus išspręsti. Kai žmogus pajus, kad juo rūpinatės, lengviau susitaikys su iškilusiais nepatogumais ir nereikš nepasitenkinimo.

Kaip iš konfliktinės situacijos pasiimti ką nors teigiamo?

Kiekvienas įsivaizduojame, kad, jei mąstysi teigiamai, viskas bus puiku. Klystame, nes bandome ir patiriame nesėkmes… Neužtenka mąstyti pozityviai. Svarbiausia yra suvokti, kas vyksta mūsų psichikoje. Pažinti save yra pats didžiausias gėris, nes patyrinėję savo vidų, pamatome stipriąsias ir silpnąsias puses. Stipriąsias – didiname, silpnąsias – mažiname.

Kitas labai svarbus momentas – ginčo / konflikto metu atsiranda laiko savo nematomų emocinių ir psichologinių šiukšlių valymui. Kiekvienas jų turime. Tai visi stereotipiniai: „Aš to negaliu“, „Tai neįmanoma“, „Kaip šiais laikais nelengva“, „Manęs to nemokė“, „Ką kiti pasakys“. Ginčo metu šios emocinės šiukšlės itin greitai išryškėja.

Apvalyti savo vidų nuo stereotipinio mąstymo, išmokti suvaldyti save ginčo metu ir sugebėti taikiai užgesinti konfliktą – didelis asmeninis laimėjimas. (Šypsosi).