Kineziterapeutė R. Komžienė: „Mano vyriausiai klientei – 81 metai“

Pasak R. Komžienės, užsiimti fizine veikla amžiaus limito nėra. Jos vyriausiai klientei – 81 metai! Kineziterapeutės seminaro metu gausite rekomendacijų, kaip organizuoti asmenines ir grupines treniruotes vyresnio amžiaus žmonėms, vyks daug praktinių užduočių, pratybų naudojant įvairų inventorių.

Kokių klausimų dažniausiai kyla treneriams, kurie dirba su senjorais?

Pirmiausia, daugelis jaunų trenerių privengia senjorų mankštų, nes susitikus skirtingų kartų atstovams, dažnai iškyla kartų bendravimo subtilybių.
Jei planuojate dirbti su senjorais, patarčiau susipažinti su vyresnio amžiaus žmonių kūno fiziologiniais pokyčiais, kaulų–raumenų sistemos, pratimų suvokimo, gebėjimo atkartoti judesius galimybėmis.
Taip pat būtina žinoti, kad tokiame amžiuje fizinė ypatybė – greitis – nėra dominuojanti. Pirmu smuiku turi griežti ištvermės, lankstumo ir raumenų tonuso palaikymas. Visada reikia įvertinti ir pakitusias vyresnių žmonių koordinacijos ir pusiausvyros galimybes.
Nereikia bijoti dirbti su vyresnio amžiaus žmonėmis. Jie yra motyvuoti ir trykštantys per gyvenimą sukaupta gyvenimo patirtimi!

Kokioms ligoms galima užbėgti už akių skiriant pakankamai dėmesio judėjimui vyresniame amžiuje?

Pagrindinės ligos ir problemos, užklumpančios vyresniame amžiuje: padidėjęs svoris ar net nutukimas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, padidėjęs kraujospūdis, diabetas, daugumą senjorų kamuoja raumenų, ypač pečių juostos ir nugaros, skausmai.
Fizinis aktyvumas gali padėti tiek profilaktiškai, tiek jau atsiradus ligos ar sutrikimo simptomams. Fizinis aktyvumas skatina kognityvinių funkcijų treniravimą, todėl gerėja atmintis, dėmesio koncentracija, o tai padeda išvengti ar atitolinti Alzheimerio ligą.

Kokia pagrindinė fizinio aktyvumo vyresniame amžiuje nauda?

Jei fizinį aktyvumą vertintume iš mokslinės pusės, jo tikslas – didinti kasdieninio gyvenimo išteklius ir mažinti sveikatos rizikos veiksnius. Pagrindiniai uždaviniai, kurie galėtų būti keliami, pradėjus darbą su senjorais: palaikyti organizmo darbingumą, stiprinti judėjimo aparatą, gerinti psichologinę būseną, apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei diabeto.
Tyrimais yra nustatytas minimalus fizinis aktyvumas, saugantis nuo koronarinės širdies ligos – bent 30 minučių aerobinių pratimų, mažiausiai tris kartus per savaitę. Taip pat treneriams vertėtų žinoti, kad tempimo ir jėgos pratimai apsaugo nuo pirmalaikio senėjimo.
Ne ką mažiau svarbų vaidmenį užima senjorų socializacija. Dalis vyresnio amžiaus žmonių, susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, gyvena po vieną, nebedirba ir lieka tarsi gyvenimo užribyje. Po treniruočių vyresnio amžiaus žmonės išgeria arbatos, smagiai pabendrauja. Treniruočių lankymas mažina vienatvės jausmą, didina pasitikėjimą savimi. Po reguliarių užsiėmimų užplūsta saldus jausmas: „Aš dar galiu“, „Man nebeskauda nugaros“, „Gydytoja sumažino vaistų dozes nuo aukšto kraujospūdžio“.

Kaip treneriui motyvuoti vyresnio amžiaus žmogų reguliariai mankštai / kūno treniruotėms?

Dauguma vyresnio amžiaus žmonių jau turi sukaupę savo patirtį gyvenant aktyviai, judant ar užsiimant vienokia ar kitokia tiksline fizine veikla (išbandę ar pamėgę pasivaikščiojimus, šiaurietišką ėjimą, bėgimą, važiavimą dviračiu ar kt.). Treneriui belieka išsiaiškinti, kokia asmens sveikatos būsena, buvęs ir esamas fizinis aktyvumas bei motyvuotai paaiškinti, kad jokia piliulė nesuteiks kūnui tokio fizinio ir moralinio pasitenkinimo, kaip mėgstama ir tinkamu krūviu parinkta aktyvi fizinė veikla.

Kokio amžiaus Jūsų vyriausia klientė?

Užsiimti fizine veikla amžiaus limito nėra. Mano vyriausiai klientei – 81 metai! Ji tikslingai fiziškai aktyvi nuo 12 metų.