Bendras

Programa:

Chronologinis ir biologinis amžius
 kuo skiriasi chronologinis ir biologinis senėjimas;
 kodėl vieni 70-mečiai funkciškai primena 55-mečius, o kiti – gerokai vyresnius;
 biologinio amžiaus samprata ir jos ribos.

Genetika ir epigenetika
 kiek ilgaamžiškumą lemia genai;
 kaip gyvenimo būdas gali veikti genų raišką;
 epigenetiniai pokyčiai ir jų ryšys su senėjimu;
 kodėl paveldimumas nėra lemtis.

Pagrindiniai senėjimo mechanizmai
 lėtinis žemo intensyvumo uždegimas;
 oksidacinis stresas;
 mitochondrijų funkcijos silpnėjimas;
 ląstelių senėjimas ir senescencinės ląstelės;
 DNR pažaida ir ląstelės gebėjimas atsistatyti;
 energijos metabolizmas ir pažeistų baltymų kaupimasis.

Smegenys senėjimo procese
 kaip keičiasi smegenų tūris ir struktūra;
 neuroplastiškumas vyresniame amžiuje;
 kas vyksta su atmintimi, dėmesiu, vykdomosiomis funkcijomis;
 kas yra normalus pažintinių funkcijų senėjimas ir kas jau nėra norma;
 kognityvinis rezervas ir kodėl jis svarbus.

Neuroendokrininiai pokyčiai
 HPA ašies pokyčiai senstant;
 kortizolio cirkadinis ritmas;
 skydliaukės, lytinių hormonų, insulino ir augimo hormonų vaidmuo;
 autonominė nervų sistema ir jos gebėjimas adaptuotis.

Stresas ir smegenų senėjimas
 kaip ilgalaikis stresas veikia hipokampą, prefrontalinę žievę ir migdolinis kūnas;
 streso hormonai ir jų poveikis atminčiai;
 kodėl lėtinis stresas gali greitinti biologinio senėjimo procesus.

Fizinis aktyvumas ir smegenys
 fizinis aktyvumas → kraujotaka → BDNF → neuroplastiškumas;
 aerobinis aktyvumas ir pažintinės funkcijos;
 jėgos treniruotės ir smegenų sveikata;
 kodėl raumenys yra ne tik judėjimo, bet ir metabolinis bei endokrininis organas.

Metabolinė sveikata ir smegenys
 insulino rezistencija, gliukozės apykaita ir smegenų funkcijos;
 kraujagyslinė rizika ir demencija;
 nutukimas, cukrinis diabetas ir neurodegeneracija;
 kodėl tai, kas vyksta kūne, tiesiogiai veikia smegenis.

Psichikos sveikata
 depresija ir pažintinės funkcijos;
 nerimas ir dėmesio bei atminties sutrikimai;
 socialinė izoliacija ir vienatvė;
 ilgalaikio psichikos sutrikimo poveikis sveikam senėjimui.

Praktinė paskaitos dalis

Kaip treneriui, dietistui ar kineziterapeutui atpažinti žmogų, kurio „nuovargis“,„motyvacijos stoka“ ar „blogesnė atmintis“ gali būti ne vien gyvenimo būdo problema.

Programa:

Kas iš tikrųjų yra stresas
 stresorius ir organizmo atsakas;
 ūminis ir lėtinis stresas;
 hormezė;
 kodėl naudingas stresas gali tapti žalingas.

Streso fiziologija
Stresorius → simpatinė nervų sistema → HPA ašis → adrenalinas ir kortizolis → adaptacija →
atsistatymas.
 autonominė nervų sistema;
 simpatinė ir parasimpatinė sistemos;
 HPA ašis;
 kortizolio cirkadinis ritmas;
 streso atsako individualumas.

Alostazė ir alostatinė apkrova
 kuo skiriasi homeostazė ir allostazė;
 kas yra allostatic load;
 kaip kaupiasi „nematoma“ organizmo apkrova;
 kodėl normalūs laboratoriniai tyrimai dar nereiškia, kad žmogus gerai atsistato.

Kai sportas tampa papildomu stresoriumi
 treniruotė kaip fiziologinis stresas;
 kodėl progresą kuria ne tik treniruotė, bet ir atsistatymas;
 fizinis krūvis + miego trūkumas + kalorijų deficitas + darbinis stresas;
 emocinis stresas ir sportinis pajėgumas;
 kada didesnis treniruočių kiekis nebeduoda didesnės naudos.

Perkrovos požymiai
 nuolatinis nuovargis;
 motyvacijos kritimas;
 dirglumas;
 miego pablogėjimas;
 sumažėjęs libido;
 dažnesnės infekcijos;
 treniruočių rezultatų stagnacija;
 tachikardija ar neįprasti pulso pokyčiai;
 nuotaikos pablogėjimas.

Kodėl 25-mečio ir 55-mečio treniravimo principai negali būti visiškai vienodi
 atsistatymo greitis;
 hormoniniai pokyčiai;
 raumenų baltymų sintezė;
 sąnariai ir sausgyslės;
 miego struktūra;
 metabolinis rezervas;
 gretutinės ligos ir vaistai.

Miegas – ne tik „reikia miegoti 7–8 valandas“

Miego architektūra – NREM ir REM miegas; gilusis miegas; REM miego funkcijos; miego ciklai.

Kodėl miegame
 atminties konsolidacija;
 emocijų reguliacija;
 smegenų metabolitų pašalinimas;
 hormonų reguliacija;
 imuninė sistema;
 apetitas ir metabolizmas.

Kaip miegas keičiasi senstant
 mažiau gilaus miego;
 dažnesni prabudimai;
 ankstesnis užmigimas ir pabudimas;
 cirkadinio ritmo pokyčiai.

Kas veikia miegą
 rytinė šviesa;
 vakarinė šviesa;
 fizinio aktyvumo laikas;
 valgymo laikas;
 alkoholis;
 kofeinas;
 nikotinas;
 temperatūra;
 stresas.

Kai žmogus sako: „Miegu 8 valandas, bet atsikeliu pavargęs“
 miego apnėja;
 neramių kojų sindromas;
 periodiniai galūnių judesiai;
 depresija;
 nerimas;
 vaistai;
 alkoholis;
 metaboliniai sutrikimai.

Praktinė paskaitos dalis

Kaip atskirti:
 gyvenimo būdo sukeltą miego problemą;
 per didelį fizinį krūvį;
 psichologinį stresą;
 galimą medicininę miego problemą.