Bendras

Temos

Kas yra psichologinis atsparumas
 kodėl atsparumas nėra „viską atlaikyti“;
 gebėjimas grįžti į funkcinę būseną po sunkumų

Emocijų reguliacija
 kaip slopinamos emocijos veikia kūną;
 nuolatinė ruminacija;
 nerimas;
 pyktis;
 emocinis valgymas;
 miego ir emocijų ryšys.

Psichologinis lankstumas
 gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių;
 kodėl emocinis rigidiškumas didėja su amžiumi;
 kaip lankstumas susijęs su psichologine sveikata.

Gyvenimo prasmė
 kas tai;
 kodėl prasmės pojūtis svarbus vyresniame amžiuje;
 identiteto krizės vyresniame amžiuje;
 ryšys tarp prasmės ir sveikatos.

Socialiniai ryšiai
 socializacija, kodėl ji svarbi;
 draugystės;
 šeima;
 bendruomenė;
 socialinis aktyvumas.

Vienatvė
 būti vienam ir jaustis vienišam – ne tas pats;
 socialinė izoliacija;
 vienatvė ir depresija;
 vienatvė ir kognityvinės funkcijos;
 kodėl socialinis ryšys gali būti laikomas vienu iš sveiko senėjimo faktorių.

Santykiai ir ilgaamžiškumas
 santykių kokybė;
 konfliktai;
 emocinis saugumas;
 ilgalaikio streso santykiuose poveikis.

Identiteto pokyčiai senstant
 „kas aš esu, kai nebedirbu?“;
 išėjimas į pensiją;
 statuso ir vaidmens praradimas;
 vaikų išėjimas iš namų;
 kūno pokyčiai.

Požiūris į savo senėjimą
 amžėjimas;
 sąmoningas amžėjimas;
 kodėl „aš jau per senas“ gali tapti save išpildančia nuostata;
 santykis su savo kūnu ir fiziniu pajėgumu.

Netektys
 artimųjų netektis;
 sveikatos netektis, liga;
 fizinių galimybių netektis;
 santykio su savo ankstesniu „aš“ pokytis.

Seksualumas vyresniame amžiuje
 intymumas;
 kūno pokyčiai;
 hormoniniai pokyčiai;
 seksualumas kaip gyvenimo kokybės dalis.

Smalsumas ir mokymasis
 naujos veiklos;
 kalbos;
 muzika;
 šokis;
 socialinis aktyvumas;
 kognityvinis rezervas.

Depresija vyresniame amžiuje
 depresija nėra „normali senatvės dalis“;
 kaip ji gali maskuotis somatiniais simptomais;
 depresija ir pseudodemencija;
 kada reikia nukreipti specialistui.

Praktinė paskaitos dalis

Kodėl žmogus gali puikiai žinoti, ką jam reikėtų daryti, tačiau vis tiek nekeisti gyvenimo būdo.
 motyvacija;
 įpročių formavimas;
 „viskas arba nieko“ mąstymas;
 per dideli tikslai;
 kaltė ir gėda;
 realistiškas pokyčių planavimas.

Pagrindinis vertinimo algoritmas:
Kiekvienai intervencijai užduodame keturis klausimus:
1. Ar egzistuoja biologinis mechanizmas?
2. Ar turime tyrimų su žmonėmis?
3. Ar pasikeitė tik biomarkeris, ar reali žmogaus sveikata?
4. Ar žinome ilgalaikį saugumą?
Temos:
Biologinio amžiaus testai
Papildai
„Hormonų optimizavimas“ – hormonų terapija
Biomarkerio spąstai – vienas svarbiausių paskaitos principų: Intervencija → mechanizmas→
biomarkeris→ fiziologinė funkcija→ liga→ negalia→ mirtingumas. Kuo toliau einame šia
grandine, tuo rezultatas sunkiau įrodomas, bet tuo jis svarbesnis žmogui. Todėl visada verta klausti:

Kas iš tikrųjų pagerėjo?
 molekulė?
 laboratorinis rodiklis?
 žmogaus savijauta?
 fizinė funkcija?
 ligos rizika?
 gyvenimo trukmė?
Kas šiandien turi stipriausią įrodymų bazę?
Paskaitos pabaigoje longevity vėl grąžinamas į labai praktišką lygmenį:
 fizinis aktyvumas;
 kardiorespiracinis pajėgumas;
 raumenų masė ir jėga;
 metabolinė sveikata;
 kraujospūdžio kontrolė;
 lipidų kontrolė;
 nerūkymas;
 miegas;
 subalansuota mityba;
 sveikas kūno svoris;
 psichikos sveikata;
 socialinis ryšys;
 prasminga veikla.