Sėkmės istorijos

Svajonių darbą kaunietė rado Dubajuje

Komunikabili, energinga ir gyvenimo kardinaliai keisti nebijanti Aistė Burdulė Dubajumi susižavėjo aplankiusi ten draugą ir svajojo vieną dieną šiame mieste gyventi. Jai pavyko! Iš pradžių įsidarbinusi asmenine trenere klube, šiandien lietuvė dirba sau – treniruoja žmones iš viso pasaulio, o uždarbio pakanka ir poilsiui egzotiškose šalyse. „Darbas Dubajuje man suteikia laisvę keliauti po visą pasaulį“ – džiaugiasi asmeninė trenerė Aistė Burdulė ir dalijasi savo istorija.

Nuo vaikystės buvau aktyvi – nuo penktos iki aštuntos klasės lankiau tinklinio treniruotes, nuo devintos – aerobiką, kuri užkabino ilgam, tad sporto neapleidau. Viskas pasikeitė, kai būdama 23-jų, susilaukiau sūnaus. Ėjau į salę ir baseiną, tad nėštumo metu nepriaugau daug svorio, bet po gimdymo atsipalaidavau. Svoris nuo įprastų 60 kg (mano ūgis – 1,72 m) pakilo iki 68 kg, praradau tvirtumą. Pasibaisėjau savimi – kaip aš, buvusi sportiška, judri, turėjusi stiprų kūną taip apsileidau. Maždaug po dvejų metų rimtai susiėmiau, grįžau į aerobiką.
Ilgą laiką sportavau savo malonumui ir apie trenerės darbą nesusimąsčiau, nors „Impuls“ aerobikos trenerė Kaune, pas kurią lankiau užsiėmimus, jau anksčiau buvo užsiminusi, kad turiu gabumų ir siūlė pagalvoti apie šią veiklą. Baiminausi, ar atsipirks investicijos, ar turėsiu klientų, ar sugebėsiu, ar man nebus gėda, ar pakaks pajamų susimokėti už salę, inventorių, mokesčiams ir t.t. Vis tik, jau pirmosios savo treniruotės metu supratau, kad šis darbas – man. Man patinka būti priekyje, judėti ir įkvėpti kitus.
Norėjau darbo be streso
Vis tik sprendimas dirbti trenere atėjo po skaudžios patirties – finansinės krizės. Mano vystytas versliukas, nešęs pastovias pajamas, žlugo ir likau su keliais šimtais eurų kišenėje. Vieną dieną nubudau ir tarsi nušvito, ką noriu daryti toliau – supratau, kad noriu užsiimti veikla, kur nebus streso, kuri man teikia malonumą ir teiks malonumą kitiems žmonėms. Pamenu, iškart savo idėja pasidalinau su mama, tačiau ji iš pradžių žiūrėjo skeptiškai, abejojo, ar man nenusibos, kaip kitos veiklos, ar pasiseks, bet vis tik pritarė, kad pabandyčiau ir paskolino pinigų mokslams.
„Aeromix“ centre baigiau bazinius asmeninių ir grupinių trenerių kursus. Kaune pradėjau dirbti aerobikos instruktore. Man labai patiko ir klientės mane mėgo, grupės sparčiai augo, tačiau galvoje vis kirbėjo mintis išvažiuoti į Dubajų. Mano buvęs vaikinas, su kuriuo draugavau 1,5 metų, gyveno Dubajuje, tad buvau ten lankiusis anksčiau ir šis miestas mane sužavėjo. Pradėjau ieškoti galimybių įsidarbinti.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose turėjau pažįstamą, kuris dirbo sporto klube. Susisiekiau su juo ir mane pakvietė atvykti į interviu. Šios progos nepraleidau – nuskridau ir gavau darbą, darbdaviai ėmė ruošti dokumentus darbo vizai. Taigi po pusmečio darbo Lietuvoje, atvykau į Dubajų. Čia tapau ne aerobikos, o asmenine trenere.
Dubajuje klientų užtenka visiems
Klube „Fitness First“ pradirbau apie pusantrų metų, bet manęs netenkino jų mokami komisiniai, tad nutariau dirbti sau. Beveik dvejus metus dirbu tik su individualiais klientais, kurie nori sulieknėti, sustiprėti ar tiesiog palaikyti gerą formą ir gyventi sveikiau. Keli išėjo iš klubo kartu su manim. JAE populiaru turėti asmeninį trenerį – tai prestižo reikalas, be to žmonės gali sau tai leisti. Dirbu su žmonėmis iš viso pasaulio. Bendraujame angliškai. Visi čia puikiai kalba šia kalba. Mano klientų tarpe – prancūzai, palestiniečiai, libaniečiai, arabai, indai ir kitų tautų atstovai.
Dubajuje kone kiekvienas daugiaaukštis butų kompleksas turi ir sporto salę, kur gyventojai gali pasikviesti savo pasirinktą asmeninį trenerį. Su vyrais dažniausiai sportuojame salėje, pas moteris dažniau vykstu į namus. Daugiausia dirbame su kūno svoriu, tad nereikia daug papildomo inventoriaus – pakanka svarelių, kilimėlių, gumų, stepo. Nors Dubajuje išties daug asmeninių trenerių, čia gyvena daugybė žmonių, didesnė rinka, tad konkurencijos nejaučiu – kiekvienas randa savo nišą ir klientų tikrai visiems pakanka.
Labai džiaugiuosi galimybe gyventi Dubajuje. Nors iš pradžių buvo nemenkas religinis ir kultūrinis šokas, sunku suprasti, kodėl žmonės vienaip arba kitaip elgiasi, čia visiškai kitoks gyvenimo būdas ir tempas, apsipratau ir man čia labai patinka. Dubajus iš tų miestų, kuriuos myli arba nekenti. Aš iš tų, kurie myli.
Klientai tapo mano draugais
Myliu savo darbą, savo klientus ir laisvę keliauti. Niekada netikėjau, kad būsiu pajėgi pati nusipirkti bilietus į egzotiškas šalis ir atostogauti Mauricijuje ar Balyje, dažnai skraidyti į Lietuvą. Grįžtu kas kelis mėnesius arba šeima pas mane atskrenda, nes sūnus auga su mano mama. Kol kas negaliu jo čia atsivežti, nes Dubajus – labai brangus miestas – puikus vienišiams, karjeristams, jaunimui, tačiau norint išlaikyti šeimą – reikia labai didelių pajamų. Aš viena, gaudama vidutines pajamas pagal vietinius standartus, vaiko išlaikyti čia negalėčiau. Vien labai vidutiniško lygio mokykla kainuoja mažiausiai 10 tūkst. Eur. metams. Labai brangi ir būsto nuoma. Tad pigiau skraidyti ir taip kuo dažniau matytis.
Jaučiu, kad dar nepakankamai pagyvenau Dubajuje, dar ne visas šio miesto galimybes išnaudojau, bet ar išeis čia likti – nežinia. Dėl šeimyninių aplinkybių teks apsispręsti, kur geriausia visiems, bet kol kas gyvenu šia diena ir džiaugiuosi gyvenimu. Mano klientai tapo draugais – pas vieną išgeriu kavos, pas kitą papusryčiauju, treti sako, kad be manęs negali gyventi. Jie lankstūs, ir kai keliauju, manęs laukia. Visus net į savo gimtadienį sukviečiau. Mūsų santykiai labai draugiški, neformalūs.
Būti treneriu – reikalingas pašaukimas
Mano nuomone, svarbiausia trenerio darbe yra gebėjimas bendrauti, rasti skirtingą priėmimą prie kiekvieno, užmegzti ryšį. Ir klientai patvirtina, kad su manim sportuoja tikrai ne dėl to, kad bandytų sutaupyti (10 asmeninių sesijų su manim kainuoja maždaug 2000 dirhamų – apie 450 Eur), bet dėl betarpiško bendravimo, geros nuotaikos ir energijos.
Vis tik jaučiu, kad jau laikas būtų ir naujiems mokymams. Gal grįžusi į Lietuvą atnaujinsiu žinias, nes ilgą laiką taikant tas pačias metodikas, šiek tiek imi atbukti, tampa sunkiau sugalvoti naujų pratimų.
Visiems, svarstantiems apie trenerio darbą, siūlau gerai įsiklausyti į savo vidų. Reikalingas pašaukimas – kitaip ilgainiui viskas erzins. Jei nemylėčiau savo darbo, nesikelčiau 6 val., kad klientas spėtų pasportuoti prieš darbą ir nevažiuočiau 21 vakare pas klientę, kuriai toks laikas patogiausias mankštintis. Jei nebūtų tos vidinės ugnelės, gal skųsčiausi, kad sunku planuoti laiką, tačiau pasirinkau tinkamą sritį ir nejaučiu, kad dirbu, nes ši veikla – man vienas malonumas. O Dubajus, bent šiuo metu – mano namai, į kuriuos gera grįžti.

„Aistė yra labai charizmatiška, nenustygstanti vietoje asmenybė, turinti daug idėjų, planų. Nenuostabu, kad ji įsitvirtino Dubajuje ir dirba savo svajonių darbą. Mūsų seminarų metu puikiai sekėsi įsisavinti metodiką, be to, ji noriai imdavosi mokytojos vaidmens ir padėdavo kolegėms, kurioms sekėsi prasčiau. Tai labai pagirtina. Linkime Aistei kuo didžiausios sėkmės, kuria net neabejoju, nes ši mergina eina tik pirmyn ir moka mėgautis tuo, ką daro“, – „Aeromix“ įkūrėja Renata Leganovič.

Dalintis

Seminarų kalendorius

Konvencija

+

NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Registruokitės ir gaukite naujienas ir seminarų pasiūlymus pirmieji!

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiregistravote AEROMIX naujienlaiškiui!