Buvau aktyvus, judrus vaikas. Augau kaime, kasdien dviračiu mindavau 7 km į mokyklą ir atgal. Po 9 klasės, nutaręs mokslus tęsti profesinėje mokykloje už 52 km. nuo namų, šiltuoju metų laiku šį atstumą kas savaitę taip pat įveikdavau dviračiu ir dar grįžus užtekdavo jėgų nuvažiuoti į šokius už 20 km.
18 metų pradėjau draugauti su mergina, gimė vaikai, tad sportui likdavo mažiau laiko – kartais apsilankydavau salėje, bet tai vyko chaotiškai. Viskas pasikeitė po 29-ojo gimtadienio. Atsibudęs po eilinio vakarėlio skaudančia galva ir negalėdamas prisiminti vakarykščių linksmybių eigos, supratau, kad nebenoriu griauti savo gyvenimo. Alkoholis nebuvo kasdienė problema, bet savaitgaliais linksmybių netrūkdavo. Pasiryžau keistis. Užsibrėžiau tikslą 30-ąjį jubiliejų sutikti kaip kitas žmogus ir įamžinti savo transformaciją fotosesijoje. Man pavyko.
Svaigias linksmybes pakeitė sportas
Žodžio laikausi iki šiol – nuo tos vasaros jau daugiau nei ketverius metus nevartoju nė lašo alkoholio, o sportas tapo kasdiene veikla, be jo nebeįsivaizduoju savo gyvenimo. Pirmuosius tris mėnesius buvo išties sunku – vasaros pradžia, draugai, pamėgti šašlykai, šaltas alus, – bet man pavyko savę nugalėti. Įtampą ir stresą vietoj alkoholio ėmiau mažinti sportu. Pradėjau kilnoti svorius. Rimčiau susidomėjau dviračių sportu, prisijungiau prie S-sporto komandos, ėmiau dalyvauti varžybose. Siekdamas geresnių galimybių sportuoti, nutariau investuoti į sporto salės nuomą. Su puikiu treniruoklių salės treneriu Edvardu Bliumu sukūrėme išskirtinį Sportuokimkartu.lt-Eurogym sporto kompleksą.
Kartą pažįstama užsiminė apie specialius treniruočių batus – „Kangoo jumps“. Man buvo smalsu išbandyti naują treniruočių rūšį, tad neturėdamas jokios praktikos ir žinių apie šį inventorių, prisijungiau prie jos ir gana spontaniškai išvykau į mokymus Rygoje įgyti „Kangoo Jumps“ instruktoriaus kvalifikacijos. Tuomet išlaikyti egzamino nepavyko, gavau tik leidimą pusę metų vesti treniruotes, bet mintis tobulintis ir tapti instruktoriumi nedingo. Išgirdau gerų rekomendacijų apie „Aeromix“ mokymus. Vykau vienai treniruotei, kad perprasčiau darbo su muzika ir kvadratais specifiką, bet pasinėriau visa galva ir ėmiau mokytis visą grupinių treniruočių seką.
Mėgėjiškos treniruotės gali pakenkti
Renata ir Natalija – geriausios mokytojos, kokias teko sutikti. Jos savo šiltumu, draugiškumu, pozityvumu išties įkvėpė siekti daugiau, palaikė, uždegė. Žinias iškart pradėjau taikyti savo salėje Šiauliuose. Sporto klubą turime trečius metus. Anksčiau mėgėjiškai rytais vesdavau treniruotes draugams. Žiūrėdamas senus vaizdo įrašus suprantu, kiek klaidų dariau. Kartais toks savarankiškas sportavimas neturint žinių gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
Mokymasis, tobulėjimas, nuolatinės treniruotės ir profesionalus požiūris į sportą kardinaliai pakeitė mano gyvenimą. Didžiausi sporto ir trenerio darbo privalumai:
70 proc. sėkmės sudaro maistas
Tiesa, rezultatams ypatingai svarbi ir mityba. Jei į burną įsidedi bet ką, gali vesti treniruotę ir aplinkiniai gal nepastebės skirtumo, bet viduje vyks tikra kova su savimi. Tinkamai maitinantis jėgų užtenka viskam. Valgydamas keptas bulvytes nesugebėčiau kokybiškai vesti 14 treniruočių per savaitę, dar dirbdamas ir pagrindinį darbą – vadovaudamas savo statybų įmonei.
Tad prieš ketverius metus nusprendęs siekti kitokio gyvenimo pakeičiau viską – atsisakiau alkoholio, pakeičiau mitybą, gyvenimo būdą. Prie pokyčių prisidėjo daug trenerių, iš kurių sėmiausi žinių ir įkvėpimo. Turiu statybų įmonę su beveik 100 darbuotojų, tad darbe daug įtampos, neigiamų emocijų, pykčio ir nepasitenkinimo. Esu įsitikinęs, kad sportas išgelbėjo mane ir mano verslą. Buvau pavargęs ir nebesimėgavau darbu, vis sunkiau prisiversdavau atlikti suplanuotas užduotis. Atsiradus sportui, net vadovavimo stilius pasikeitė, dabar daugiau pozityvumo ir drąsiau priimami sprendimai. UAB „Remjasta“ vėl auga. Jei nesportuočiau ir nebūtų kur atsikratyti streso, didelė rizika, kad ieškodamas atsipalaidavimo įnikčiau į buitinį alkoholizmą.
Balansą rasti padeda skirtingos veiklos
Mano pagrindinė veikla statybų versle ir treniruočių vedimas rytais bei vakarais puikiai papildo viena kitą. Sporto salėje persijungiu į visai kitą režimą, turiu įkvėpti ir linksminti žmones. Tad intensyviose treniruotėse iškraunu visą darbinę įtampą ir nebeparsinešu problemų ir streso namo. Namuose mėgaujamės šeimyniniu gyvenimu.
Sportas mane įtraukė. Siekiu daugiau žinių įvairiose srityse, noriu būti universaliu specialistu, gebėti patarti žmonėms įvairiais klausimais. Nuolat mokausi, o grįžęs į Šiaulius iškart taikau naujoves, leidžiu sau ir improvizuoti – kad salėje neatsirastų rutinos ir nuobodulio.
Treniruotės vasarą – nepelnytai nuvertinta niša
Taip pat radau nišą, kurios kiti neišnaudoja. Grįžęs po pirmųjų mokymų perėmiau trenerės, kuri trumpam sustabdė veiklą dėl sveikatos problemų, klientus. Buvo vasara ir daugelis mane kvailino, sakė, kad tokiu metu visi atostogauja ir nebus pakankamai sportuojančių. Norėjau išlaikyti sporto klubą, tad treniruotės turėjo vykti be perstojo. Pasiryžau jas vesti pats. Po kurio laiko paaiškėjo, kad stereotipas, kad vasarą trūksta klientų – klaidingas. Intensyviai sportuojantys žmonės negali gyventi be krūvio, tad vasarą, kai užsidaro dalis klubų, treniruočių trūksta ir man tai vienas iš geriausių periodų metuose. Mano vedamos grupinės treniruotės dinamiškos, stiprios, intensyvios, tad nelabai tinka tiems, kurie ieško pilateso ar jogos. Vasarą leidžiu pabandyti pirmą užsiėmimą nemokamai, patariu sustoti, jei jaučia, kad krūvis per didelis. Kurie nepasiduoda savo silpnumui tris treniruotes, dažniausiai lieka ilgam.
Būtent patenkinti žmonės, jų gyvenimo būdo ar išvaizdos pokyčiai ir motyvuoja eiti toliau, įkvepia tobulėti. Ypač smagu dirbti dideliuose renginiuose, kai kartu sportuoja masė žmonių, visi išeina šlapi ir patenkinti, kai padaro kažką, ko patys nesitikėjo galį. Vis tik kelias link profesionalaus trenerio kvalifikacijos nėra lengvas. Tai pareikalavo daug finansinių ir laiko išteklių. Mažai būdavau namuose, teko atsisakyti dviračių sporto. Reikia palaikyti formą, o norint išlaikyti licenciją, per ketverius metus reikia surinkti 96 mokymų valandas. Bet visa tai verta kiekvienos paaukotos minutės, veiklos ar kiekvieno išleisto euro.
Investuoti į kokybiškus mokymus – verta
Mane labiausiai įkvepia mokytojai iš užsienio, kurie atveža naujovių, parodo naują kultūrą. Džiaugiuosi, kad „Aeromix“ kruopščiai parenka mokytojus, neapsiriboja vietiniais profesionalais, nuolat ieško galimybių atvežti geriausius meistrus iš užsienio.
Manau, kad viena iš mano sėkmės paslapčių yra kūrybiškas, lankstus požiūris, taikant naujas žinias ir tinkamas apmokymas – natūralu, kad to, ką aš išmokau kelių dienų seminare, sportuojanti grupė negali įsisavinti per pusvalandį. Visada naujus dalykus dėstau palaipsniui, po žingsnį. Taip pat trenerio darbe svarbi ir charizma – šypsena, malonus bendravimas – toks, kad gatvėj sutiktas žmogus jau pasigailėtų, kad praleido treniruotę. Taip pat svarbu nebijoti pasirodyti, viešinti savo veiklą. Jei tik spėju, stengiuosi dalyvauti visur, kur esu kviečiamas, kalbėti apie sportą, vesti treniruotes masiniuose renginiuose. Pamažu įveikiau nuo mokyklos lydėjusią scenos, viešo kalbėjimo baimę ir dabar jau drąsiai kalbu ir per televiziją, ir radijuje. Visuotinis pripažinimas taip pat stiprus motyvatorius.
Jei svarstote apie trenerio darbą, ir tikrai matot save trenerio vaidmeny (kitaip neverta nė pradėti), svarbu investuoti į kokybiškus mokymus, klausyti mokytojų, siekti žinių ir vos išsilaikius licenciją iškart taikyti naujus gebėjimus, kol neužsimiršo. Taip pat svarbu pasitikėti savimi, nebijoti rizikuoti ir nebijoti klaidų bei kritikos. Viskas ateina su įdirbiu. Šiais laikais nebereikia išradinėti dviračio – užtenka žinoti, kur ieškoti informacijos ir pritaikyti detales. Kuo daugiau trenerių baigs gerus mokymus, kuo daugiau profesionalų bus rinkoje, tuo geriau visiems. Nebijau konkurencijos ir neabejoju, kad ji tik verčia stiebtis.
„Pamenu, kaip Remigijus atvyko į vieną seminarą, neturėdamas jokių planų dalyvauti ir kituose. Tačiau pabandęs užsikabino ir baigė ne tik grupinių užsiėmimų trenerio kursus, bet ir asmeninio trenerio, įgijo dvi licencijas. Remigijaus asmenybė nepalieka abejngų – jis labai atviras, nuoširdus žmogus, skleidžiantis pozityvą, nenusakomą energiją, savo žodyne neturintis žodžio „ne“ ar „negaliu“ – visur mato galimybes. Su ryžtingais, norinčiais judėti tik pirmyn mokiniais lengva dirbti. Remigijui nekliudo atstumas tarp Vilniaus ir Šiaulių, jis nesiliauja tobulėti, dalyvauja specializuotuose seminaruose. Būtent ryžtas ir atneša sėkmę. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Remigijui puikiai sekasi. Jis yra mūsų dešinioji ranka, esu dėkinga jam už pagalbą ir visad laukiame mūsų seminaruose“, – Renata Leganovič.