Daugelis senatvės laukia su nerimu – kad užklups ligos, kamuos skausmai ir bus sunku išsiversti be artimųjų pagalbos. Dažnas įsitikinęs, kad sulaukus pensijos ar dar anksčiau jau vėlu kažką keisti. Pasak molekulinės genetikos specialistės, fitneso trenerės dr. Annos Voroninos, likti sveiku ir energingu įmanoma iki gilios senatvės. Ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę gali tiesiog teisinga laikysena ir vaikščiojimas. Deja, pasak mokslininkės, vis dar katastrofiškai trūksta profesionalių judėjimo specialistų, o dauguma sporto klubų nepritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms.

Šiuolaikinė medicina gali prailginti gyvenimo trukmę, tačiau susidūrus su ligomis medikai dažniausiai šalina ne priežastis, o simptomus. Norint, kad senatvė būtų ori ir kokybiška, kad žvalus ir gyvybingas liktų ir protas, ir kūnas, itin svarbu ne tik pakankamai judėti, bet ir daryti tą taisyklingai. Kaip gyvensime ateityje dažniausiai lemia gyvenimo būdas ir įpročiai. Juos keisti niekada nevėlu. Moksliniai tyrimai rodo, kad organizmo gebėjimas kurti naujus neuronų ryšius (neuroplastiškumas) išlieka stiprus nepriklausomai nuo amžiaus.

„Visuomenė senėja. Jau 2050-aisiais vyresnio amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunimo, tad labai svarbu galvoti ne tik apie ilgaamžiškumą, bet ir ieškoti būdų, kaip vyresniems žmonėms išsaugoti savo gebėjimus ir galimybes dirbti bei gyventi savarankiškai, išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Medicina gali prailginti gyvenimo trukmę, o jo kokybei užtikrinti reikalingi ne mažiau kompetentingi specialistai. Mano tikslas tokius paruošti“, – sako geriatrijos ir senėjimo prevencijos medicinos docentė, profesionali sportininkė, fitneso mokymo centro „Aeromix“ lektorė A. Voronina.

Skausmas tai ženklas, kad kūną naudojate neteisingai

A.Voronina gilinasi į žmogaus fizines galimybes ir būdus išlikti jauniems ir energingiems iki gilios senatvės, domisi taikomąja neurologija. Ji tikina, kad apie žmogaus sveikatos būklę daug pasakyti galima vos pažvelgus į jo eiseną ir laikyseną – įspėti, kur skauda ar netrukus skaudės, suprasti, kaip veikia kvėpavimo organai ir nervų sistema, perprasti, ar smegenys vaikščiojimo būdą suvokia kaip saugų kūnui.

Vyrauja nuomonė, kad vyresniame amžiuje ligos ir skausmas yra neišvengiami. Specialistės teigimu, negalavimai yra ne amžiaus rodiklis, o ženklas, kad kūnas ilgą laiką buvo naudojamas neteisingai. Dažniausiai su nugyventais metais siejamos problemos atramos ir judamojo aparato funkcijos sutrikimai nugaros, sąnarių, kaklo skausmai. Norint jų atsikratyti, būtina išsiaiškinti priežastis. Dažniausiai šias sveikatos bėdas sukelia judesių biomechanikos pažeidimai, susilpnėję jungiamieji audiniai ir neurologinis deficitas. Tad nieko nedarant ar darant netinkamai su metais mažėja kūno jėga, silpnėja koordinacija, pusiausvyros gebėjimai.

Dėl netinkamos laikysenos kenčia ne tik lokomotorinė sistema, bet ir vidiniai organai bei nervų sistemos būklė. Eisenos ir laikysenos korekcija gali atnešti ženklių pokyčių – pašalinti ar sumažinti nugaros ir kaklo skausmus, padėti įveikti ilgus pasivaikščiojimus nejaučiant nuovargio, atgauti eisenos grakštumą, pagerinti kvėpavimą.

Trūksta judėjimo specialistų, galinčių profesionaliai dirbti su vyresniais klientais

A.Voronina tikina, kad būklę ženkliai pagerinti galima bet kuriame amžiuje. Norint kuo ilgiau išsaugoti gerą sveikatą bei energiją, ji pataria kasdien vaikščioti, gerti vandenį ir suvartoti pakankamai baltymų. Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad teisingai vaikščioti reikia išmokti. Labai svarbu rasti tinkamą specialistą ir laiku kreiptis pagalbos. Geras treneris gali padėti vėl gyventi be skausmų ir užkirsti kelią naujiems negalavimams ateityje. Deja, kol kas, pasak mokslo ir sporto profesionalės, kompetentingų judesio specialistų katastrofiškai trūksta, o sporto klubuose vyresnio amžiaus žmonės lankosi retai, nes jie nėra tinkamai pritaikyti.

„Sporto klubams sudėtinga pritraukti vyresnius klientus, nes nesukurtos jiems reikalingos sąlygos (priimtinas interjeras, saugi įranga, patogūs užsiėmimų tvarkaraščiai), trūksta tinkamo personalo, mokymų. Kad pagyvenę žmonės galėtų saugiai ir maloniai sportuoti klube, būtinas treneris, kuris suprastų jų problemas ir būtų kompetentingas jas spręsti“, – darbo su skirtingomis amžiaus grupėmis niuansus atskleidžia A.Voronina. Deja, ji pastebi, kad dažnai nepatyrę ar nepakankamai savo darbą išmanantys, per mažai dėmesio tobulėjimui skiriantys treneriai negeba patenkinti net visų sveikų, jaunų žmonių poreikių, o dirbant su vyresniais, sveikatos problemų turinčiais žmonėmis, reikia dar daugiau išmanymo ir kompetencijų. Profesionalė pabrėžia, kad prieš pradedant mokyti ar treniruoti asmenį, privalu įvertinti silpnąsias vietas, kūno siunčiamus signalus ir tinkamai pritaikyti apkrovas, išvengiant sužalojimų rizikos, nepakenkti žmogui.

Siekdama prisidėti prie vyresnių žmonių sveikatinimo ir senjorų gyvenimo kokybės gerinimo, mokslininkė nuolat dalijasi savo žiniomis, veda paskaitas ir seminarus. Lietuvos treneriams ir sveikatingumo specialistams birželį Vilniuje, fitneso mokymo centre „Aeromix“ ji ves autorinį seminarą „Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių atramos ir judamojo aparato funkcijos atstatymas“, patars kaip pamatyti ir koreguoti pagrindinius globalaus judesio modelio pažeidimus, kurie sukelia atraminio – judamojo aparato disfunkciją ir chronišką skausmą. Tai suteiks Lietuvos treneriams galimybę pagerinti kliento savijautą, o taip pat ir treniruočių rezultatus.

Registracija į seminarą „NAUJAS POŽIŪRIS Į ŽMOGAUS TRENIRAVIMĄ“