Sėkmės istorijos

Valstybės tarnautoja po darbo veda aerobikos ir kalanetikos treniruotes

Valstybės tarnautojos Vilmos Puišienės iš Trakų potencialą pastebėjo grupinių užsiėmimų instruktorė, kurios treniruotes moteris lankė. Sulaukusi palaikymo ir paskatinimo, Vilma apsilankė pilateso pratimų anatomijos seminare ir užsikabino ilgam. Nors trenerės darbas nėra pagrindinė jos veikla, fizinis aktyvumas, noras padėti ir įkvėpti žmones tiek treniruotėse, tiek darbo ir asmeninėje aplinkoje – seniai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi.

„Pirmas dalykas, ką apie mane sako – kad esu pozityvi, optimistė, motyvatorė, užkrečiu savo energija. Manau, kad tai tiesiogiai padeda dirbant su žmonėmis“, – sako V.Puišienė ir dalijasi savo sėkmės istorija.

Besimokydama mokykloje ypatingai sportu nesižavėjau, bet kūno kultūros pamokose visuomet dalyvaudavau, lankiau lengvosios atletikos užsiėmimus, šiek tiek bėgiojau. Tuo metu (1985-1990 m.) aerobika buvo nematyta naujovė, tad tokios pamokos mums, paauglėms, labai patiko. Nors po to su aerobika man dar ilgai neteko susidurti, užsiėmimus prisimindavau su nostalgija.

Ir vėliau stengiausi gyventi aktyvai. Intensyviai sportuoti pradėjau po antrosios dukters gimimo. Po 5-6 metų intensyvaus sporto, dalyvavimo konvencijose ir populiarėjančiuose bėgimuose, mano sporto klube besikeičiant treneriams, grupinių užsiėmimų instruktorė pastebėjo manyje potencialą ir pasiūlė vesti grupines treniruotes. Iš pradžių kiek dvejojau, ar tai mano, ar sugebėsiu, ar treniruotės patiks žmonėms, tačiau pabandžius pajutau, kaip ši veikla man patinka ir abejonių neliko.

Visuomet siekiau įsigilinti į esmę

Nusprendusi tapti trenere, savo tikslo siekiau nuosekliai – dalyvavau „Aeromix“ seminaruose, išlaikiau egzaminus ir gavau Kūno kultūros ir sporto departamento leidimą kūno kultūros ir sporto veiklai vykdyti, pradėjau daugiau domėtis ir gilintis į treniruočių ypatumus, tobulinausi ir kituose seminaruose, dalyvauju konvencijose ir stengiuosi vis atnaujinti žinias. Į „Aeromix“ atėjau 2014 m. – pirmasis seminaras, kuriame dalyvavau – Pilates pratimų anatomija. Mane domino, kaip judesys, o konkrečiai – kaip ši treniruočių rūšis gali padėti patiriant nugaros skausmus. Be to, visuomet buvo įdomu įsigilinti į esmę, sužinoti daugiau, o ne plaukti paviršiumi. Po šio seminaro su nuostabia lektore Kristina Zaičenkoviene ir supratau, kad to man neužtenka. Besigilindama „užsikabinau“ ir už kalanetikos – 2015 m. išklausiau teorinį ir praktinį kursą, remiantis šiuo metodu dabar vedu ir kalanetikos užsiėmimus.

Mokymai buvo tikrai informatyvūs ir profesionalūs – seminarų lektoriai puikūs savo srities specialistai, suteikę daug žinių. Pradėjus dirbti jutau jaudulį, bet tai, ko gero, normalu – į naujas veiklas visuomet žiūri su nerimu. Dar ir dabar naujoje auditorijoje, pradėdama dirbti su naujais žmonėmis, šiek tiek jaudinuosi. Be palaikymo iš aplinkos būtų buvę sunkiau, bet jo sulaukiau tikrai daug ir tai buvo viena iš tų jėgų, kuri stūmė ir tebestumia į priekį. Sunkiausia buvo nugalėti savo baimes, neišsigąsti, patikėti savimi. Taip pat buvo svarbus mano mylimos trenerės ir įkvėpėjos Neringos Vyšniauskienės palaikymas. Puikiai prisimenu savo pirmąją pravestą treniruotę – nors drebėjo balsas, stipriai jaudinausi, po jos aiškiai suvokiau, kad man tai patinka, galiu tai daryti, padėti kitiems, juos motyvuoti.

Svarbu ne tik išsikrauti, bet ir pasikrauti

Šiuo metu įvairias aerobines bei kalanetikos treniruotes vedu „Trasalio“ sporto klube Trakuose ir savo treniruočių studijoje, bendradarbiauju su visuomenės sveikatos biurais bei kitomis įstaigomis, propaguojančiomis aktyvią gyvenseną. Nors visada mėgau „išsikrauti“ ir noriai sportavau, vėliau vedžiau treniruotes, kurios išsunkia iki paskutinio prakaito lašo, atėjo suvokimas, kad būtina ne tik išsikrauti, bet ir pasikrauti – lėtose, „body and mind“ tipo treniruotėse judesius bei jų kombinacijas atliekame lėtai, neskubant, įsiklausant į savo kūną.

Trakuose ir apylinkėse dirba puikių pilateso specialistų, todėl mano pasirinkta kalanetikos užsiėmimų rūšis buvo nauja ir įdomi žmonėms. Pavasarį stengiuosi treniruotes organizuoti lauke – tai ir naudinga, ir smagu, ir gera po ilgos darbo dienos patalpoje. Su savo klientėmis, kurios jau tapo bičiulėmis, draugėmis, kartu dalyvaujame įvairiuose bėgimuose, sporto šventėse ir panašiose aktyvų gyvenimo būdą skatinančiose veiklose. Kartu mėgaujamės energingomis ir sutelkiančiomis, moteriškumą auginančiomis treniruotėmis, palaikome gražius tarpusavio ryšius – periferijoje žmonės atviresni, draugiškesni. Džiaugiuosi klienčių pasiekimais – numestu svoriu, pagerėjusia savijauta, dingusiais skausmais.

Nors augant žmonių fizinio aktyvumo poreikiams, pastaruoju metu stipriau juntama ir konkurencija, manau, kad tai tik pretekstas dirbti toliau ir tobulėti. Esu tikra, kad kiekvienas treneris turi savo klientą. Trenere dirbu ketvirtus metus. Pastebima treniruočių ir apskritai judėjimo nauda žmonėms, kurie ateina pasportuoti, papildomai motyvuoja ir skatina dirbti efektyviai. Žinoma, be palaikymo, kurio sulaukiau iš Renatos ir Natalijos, sunku būtų įsivaizduoti savo kelią, nes jos buvo pirmosios, kurios pačiupinėjo, skatino, gyrė ir barė, mokė, palaikė ir tą daro iki dabar. Taip pat labai svarbu, kad mane suprato ir palaikė mano šeima, kuri sudarė sąlygas mokytis ir priėmė visus pokyčius, nes laiko šeimai stipriai sumažėjo. Todėl kiekvieną laisvą minutę stengiamės praleisti kartu, be abejo, nepamirštant ir judėjimo – važinėjamės dviračiais, bėgiojame, vaikščiojame.

Nebijau prisipažinti, kad tikrai ne viską žinau

Nors trenerės veikla – pomėgis, virtęs darbu, kuriuo užsiimu laisvu nuo pagrindinio darbo metu, ir ten stengiuosi aktyvinti žmones, primenu apie judėjimo naudą, skatinu keisti įpročius ir kviečiu judėti – darbo dieną yra puiku pradėti nors trumpa mankšta, kelionę į darbą automobiliu pakeisti į ėjimą pėsti ir pan. Žmonės pirmiausia pastebi bei pabrėžia, kad esu pozityvi, optimistė, motyvatorė, užkrečiu savo energija. Manau, kad tai tiesiogiai padeda dirbant su žmonėmis. Juk sportuoti ateina žmonės su įvairiais klausimais, problemomis, skausmais, kartais – be nusiteikimo ir nuotaikos – stengiuosi palaikyti, paskatinti, atsakyti į rūpimus klausimus. Jei atsakyti negaliu, tiesiai ir pasakau. Puikiai suprantu, kad tikrai žinau ne viską, tačiau tais klausimais pasidomiu, pasigilinu į literatūrą, pasikonsultuoju su specialistais ir dominančią informaciją perduodu žmogui.

Svajojantiems apie treniravimą linkiu ne tik svajoti, bet pradėti veikti – mokytis niekada nevėlu. Norint būti sėkmingu treneriu, tikrai nepakanka baigti mokymus ir gauti licenciją – į savo kompetencijas reikia investuoti nuolat, domėtis naujovėmis, dalyvauti mokymuose, seminaruose, juose gilinti savo žinias.

Vilmą pamenu kaip linksmą, visad besišypsančią ir atvirą mokinę. Stipri motyvacija nuo pat pradžių padėjo jai sėkmingai mokytis aerobikos pradmenų ir siekti svajonės tapti trenere. Prisidėjo ir tai, kad Vilma daug metų lankė grupinius užsiėmimus, tad jau turėjo įgūdžių. Baigusi mokymus ši moteris nenustojo tobulėti, investuoti į save – ir toliau propaguoja sveiką gyvenseną, dalyvauja specializuotuose seminaruose, konvencijose, taip pat – viešuosiuose renginiuose, bėgimuose. Ji išties yra stipri motyvatorė, užkrečianti aplinkinius savo jaunatviškumu ir pozityvia energija. Linkiu jai ir toliau siekti savo tikslų, džiaugtis gyvenimu ir augti toliau“, – „Aeromix“ įkūrėja Natalija Bedulskaja.

Dalintis
Susisiekite

Seminarų kalendorius

Konvencija

+

NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Registruokitės ir gaukite naujienas ir seminarų pasiūlymus pirmieji!

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiregistravote AEROMIX naujienlaiškiui!