Dalia Vengrytė nuo jaunumės stengėsi įsiklausyti į save ir eiti širdies keliu – sporto mokyklą ji paliko supratusi, kad rezultatų siekimas dažnai prasilenkia su sveikata. O kiek vėliau įgyvendino svajonę gyventi priemiestyje ir iš gimtojo Vilniaus persikėlė į namą Kėdainių rajone. Į žmogų ji žvelgia holistiškai – kaip į visumą, tad visad ieškojo sau tinkamiausio būdo puoselėti sveikatą. Nuolatinis smalsumas ir noras tobulėti pačiai bei padėti kitiems Dalią atvedė į jogą. Taip pat dviese su draugu ji veda grupines funkcines ir intervalines treniruotes, organizuoja seminarus, sveikatingumo savaitgalius, kuriuose moko sveikai judėti, kvėpuoti, maitintis, nurimti, pailsėti, įkvėpti vieni kitus, keisti požiūrį, imtis permainų.
„Labai džiaugiuosi, kad ir Vakaruose mes nustojame žmogų dalinti į dalis, pradedame suvokti save kaip visumą ir vis labiau siejame, apjungiame minčių, emocijų ir kūno vienybę“,- sako Dalia ir dalijasi sąmoningumo pamokomis.

Nuo vaikystės bandžiau atrasti save visur – nuo turistinio, orientacinio būrelių iki lengvosios atletikos, plaukimo, baidarių sporto mokykloje, šokių ir aerobikos. Nenustygdavau vietoje, lankydavau po kelis būrelius vienu metu. Ir tik pradėjusi mokytis sporto mokykloje, maždaug po metų, supratau, kad ten, kur siekiama rezultato, visi pamiršta sveikatą. Mačiau, kaip atrodo ir jaučiasi 4 metus aktyviai sportuojantys, varžyboms besiruošiantys sportininkai. Man pagailo savo ateities ir sporto mokyklą palikau, nutarusi ieškoti kelių kaip puoselėti, o ne žaloti sveikatą. Sportas liko malonumas, laisvalaikis ir gyvenimo būdas.
Gavau ne tik žinių, bet ir palaikymą
Mėgėjiškai vesti treniruotes pradėjau prieš daugiau nei 20 metų. Bandydama realizuoti tuometinę rožinę svajonę gyventi užmiestyje, nuosavame name, iš Vilniaus persikrausčiau į nedidelį miestelį Kėdainių rajone. Atsitiktinai tapusi kultūros namų administratore ieškojau, ką dar galiu veikti. Subūriau vietines moteris į aerobikos grupę, pradėjau važinėti į aplinkinius miestelius, kurti grupeles ten, po truputį kaupėsi patirtis.
Po kurio laiko pajutau, kaip trūksta profesionalumo, žinių. Kaune 1998 m. baigiau trenerių licencijavimo kursus. Ten gavau bazinių žinių, tačiau to nepakako, tad gimtajame Vilniuje susiradau „Aeromix“ centrą, kuris vienintelis Lietuvoje rengdavo seminarus, mokymus treneriams. Ten radau daug daugiau nei tikėjausi – ne tik naudingą, praktinę informaciją, bet ir įkvėpimą, palaikymą, bendraminčių ratą visoje Lietuvoje. Su kai kuriais tebebendraujame iki šiol – jau beveik 20 metų.
Iki tol buvau epizodiškai išbandžius keletą darbų (nekilnojamo turto agentės, padavėjos, pardavėjos, administratorės), bet nemačiau savo ateities nė viename jų. Mokydamasi, gilindama žinias, vis labiau įsitraukiau į sportą ir trenerės darbą. Tai buvo pirmi, man labai svarbūs žingsniai didelių permainų link. Tuomet ir supratau, ko gyvenime noriu. Abejonių neliko – tik didžiulis noras tobulėti.
Ilgi studijų ir tobulinimosi metai
Kuo daugiau sužinodavau, tuo daugiau klausimų kildavo, todėl ir pabaigusi trenerių licencijavimo kursus, vykau praktiškai į visus „Aeromix“ kvalifikacijos tobulinimo seminarus ir mokymus. 2004 m. įstojau į tuometinį Lietuvos kūno kultūros institutą, įgijau pedagogės, sveikatos ugdytojos išsilavinimą. Iškart po to 5 metus mokiausi kinų medicinos mokykloje. Visada lygiagrečiai važinėjau į kūno rengybos ir jogos mokymus. Dirbau viename sporto klube samdoma aerobikos trenere, mokykloje – neformalaus ugdymo, šokių ir aerobikos mokytoja, o šalia to visada turėjau savo vakarinius, aerobikos ir jogos užsiėmimus.
Nedidelio miesto privalumas – nuoširdi draugystė. Pramogų nebūdavo daug, todėl susigalvodavome pačios. Kasmet vykdavome į „Sportas visiems“ šventę Palangoje, rengdavome pasirodymus „Džiaugsmo gimnastikos“ konkursui, švęsdavome šventes, rengdavome vakarones, kviesdavomės įdomius žmones į svečius. Taip vienos per kitas moterys ateidavo į užsiėmimus, dalyvaudavo renginiuose, o aš vis mokiausi, ieškojau naujovių, kad ir pačiai, ir žmonėms jos būtų įdomios bei naudingos.
Gilinausi ne tik į fizinio kūno veiklą, sveikatą ir sutrikimus, bet ir į juos sukeliančias priežastis, kurios dažnai slypi giliau, o jų neieškodami patenkame į užburtą ratą. Vis dažniau žmonės kalba apie nuovargį, silpnumą, dirglumą, fizinį ir emocinį išsekimą, nemigą. Visi suprantame, kad fizinis krūvis būtinas, tačiau šiuolaikiniam žmogui labai svarbi ir tinkamai subalansuota mityba bei poilsis. Asmeninių programų sudarymu neužsiimame, bet stengiamės edukuoti žmones.
Rasti vidinę ramybę padeda garso terapija
Šiuo metu keliuose nuomojamose salėse vedu grupinius užsiėmimus. Mano pagrindinė, mėgstamiausia veikla, kuriai skiriu daugiausia laiko ir dėmesio – jogos užsiėmimai. Taip pat su draugu Klaidu vedame bendras grupines funkcines ir intervalines treniruotes. Dirbant dviese ir grupinėje treniruotėje galima individualizuoti krūvį – vienas visada stebi žmones, padeda, pataiso. Jei matome, kad pratimas atliekamas netinkamai, žmogus nepajėgia atlikti teisingai, nėra fiziškai pasirengęs ar po traumų, parenkame palengvintas užduotis, pažengusiems siūlome sudėtingesnes padėtis.
Aerobika ir šokiai kažkaip natūraliai pasitraukė iš gyvenimo. Atsirado dar viena veikla – garso terapija. Grojame gongais ir kitais archajiniais bei šiuolaikiškais instrumentais, kurių dėka žmogus patiria labai malonaus, gilaus atsipalaidavimo būsenas. Mano požiūris į žmogų ir jo kūną – holistinis. Judėjimo, mitybos ir poilsio balansas bei darna gyvenime reikalinga ne tik kai susergame, o kasdien. Nerandantys laiko kažkuriai daliai anksčiau ar vėliau yra priversti jo atrasti dėl pablogėjusios sveikatos. Kam to laukti? Juk gali sveikai, džiugiai gyventi jau šiandien. Tereikia noro, žinių, praktikos ir sąmoningumo.
Per 20 metų sukaupta patirtimi jau galiu dalintis, todėl dalyvauju sveikatos biuro, mokytojų švietimo centro, įvairių įstaigų ir organizacijų rengiamuose sveikatingumo projektuose, festivaliuose, skaitau paskaitas, vedu praktikas. Kartu su Klaidu organizuojame seminarus, sveikatingumo savaitgalius, kuriuose mokome sveikai judėti, kvėpuoti, maitintis, nurimti, pailsėti, įkvėpti vieni kitus, keisti požiūrį, motyvuojame imtis permainų.
Svarbu atsigręžti į save per sąmoningumo praktikas
Kiekvienais metais vis labiau džiaugiuosi trenerės darbu, plečiu ir papildau veiklas, nuolat tobulėju pati ir dalinuosi su kitais, vis plačiau skleidžiu informaciją, mokau žmones sveikatinimo ir saviugdos praktikų. Įgytos žinios bei rezultatai (pagerėjusi sveikata, sugrįžęs gyvenimo džiaugsmas, ramybė, drąsa pokyčiams) motyvuoja nesustoti, skatina ieškoti ir augti toliau. Ypač malonu, kai užsiėmimus lankantys žmonės, dalyvavę seminare ar stovykloje, atsiunčia padėkos laiškus, pasidalina gyvenimo permainomis. Tai nuolatinis mokymosi vieni iš kitų procesas. Mes visi tokie skirtingi, o dėl to išskirtinumo ieškodamas atsakymų žmogui, randi labai daug ir sau. Palaikydamas, įkvėpdamas klientą pats atrandi jėgų ir tikėjimo. Tai labai gražus bendradarbiavimas, kai dirbi nuoširdžiai.
Kuo daugiau sužinai, tuo labiau norisi dar plėstis, gilintis į įvairias sritis. Perpratus, kaip lavinti kūną, supranti, kad emocijos ir mintys taip pat turi didelę įtaką ir yra neatsiejama geros savijautos dalis. Dabar jau aiškiau žinau, ko noriu, nevykstu į kiekvieną seminarą, renkuosi tikslingiau. Labai džiaugiuosi, kad ir Vakaruose mes nustojame žmogų dalinti į dalis, pradedame suvokti save kaip visumą. Deriname judesį su kvėpavimu, fizinį darbą su poilsiu, aktyvumą su atsipalaidavimu, apjungiame visas fizines savybes – lankstumą, pusiausvyrą, ištvermę, jėgą, dėmesio koncentraciją, suvokdami, kad treniruodami kažką vieną, kuriame disbalansą.
Pradedame suvokti ir tai, kad nesame tik kūnas, turime ir sielą. Rekomendacijos, tinkančios vienam, neduos laukiamų rezultatų kitam. Norint prižiūrėti kūną reikia pradėti nuo vidinės būsenos, „nuo galvos“ – rasti laiko susivokti, kas darosi tavo minčių ir jausmų pasaulyje, kelti sau klausimus ir nebijoti atsakyti taip, kaip jautiesi iš tiesų ir kodėl. Tam labai tinka joga. Ji moko ne tik lavinti, puoselėti, bet ir pažinti, gerbti savo kūną – juk jis yra mūsų sielos namai. Moko sustoti, nuraminti sumaištį prote, suvaldyti minčių chaosą, įsiklausyti į savo vidų, ugdyti vidinį emocinio ir mentalinio pasaulių stebėtoją, padeda perprasti jų žaidimus. Kvėpavimu, dėmesio koncentracija, mantromis ir mudromis mokomės harmonizuoti savo gyvybinės energijos tėkmę, atkurti pusiausvyrą ir harmoniją. „Points of you“ sąmoningumo žaidimo pagalba mokomės vietoje problemų įžvelgti galimybes, klausti ir pasąmonėje ieškoti atsakymų. Naudingas ir sąmoningas kvėpavimas, kuris padeda paleisti įtampas iš kūno. Juk išorė tėra vidaus atspindys.
Geriausia reklama – iš lūpų į lūpas
Svarbu savo gyvenime naudoti tai, ką siūlai žmonėms, tuo tikėti, gyventi, kitaip bus neišjausta, neišgyventa, netikra. Kai tave žmonės žino ir vertina dėl ilgametės patirties ir darbo kokybės, nereikia leisti daug pinigų reklamai, tu jau turi savo veidą ir vardą. Geriausia reklama – iš lūpų į lūpas. Nesistengiu išsiskirti, tiesiog su meile ir atsidavimu dirbu savo darbą ir darau tą nuoširdžiai bei atsakingai.
Dabar privisę daug „trenerių“ ir pseudomokytojų, ypač naujose, mažai žinomose, srityse. Kol žmonės savo kailiu nepatiria pasekmių, juos lengva mulkinti, tačiau tai – tik laiko klausimas. Garsiai šaukiantys jogos „mokytojai“, pabaigę vieno mėnesio kursus ar po vieno seminaro skelbiantys, kaip jie padės išspręsti visas problemas liūdina, bet pats žmogus renkasi kur ir pas ką eiti. Kai pats patiri, atsirenki, kas tau tinka, kas veikia ir kas tikra, o kur blefas ir trumpalaikis „mokytojų“ spindesys.
Tad jei ateina mintis apie trenerio specialybę, reikėtų paklausti savęs – kam tau tai? Ar tai atitinka tavo gyvenimo būdą, ar nori visą laiką būti su žmonėmis, juos motyvuoti, įkvėpti, nuolat tobulėti? Tai nuolatinė investicija į save, ar esi pasirengęs tam?
Baziniai mokymai – geras startas, bet tai tėra pradžia. Vien žinoti kaip teisingai atlikti pratimus, ką jie ugdo, kokiu tikslu atliekami – negana. Turi gebėti įvertinti kliento emocinę būseną, įpročius, bent kažkiek suprasti apie vidaus organų ir hormonų veiklos įtaką, psichikos subtilybes, jausti, kada padrąsinti, griežčiau suimti, o kada nuraminti, kaip pakelti ūpą. Tai ne darbas su įrenginiais ar dokumentais – kiekvienas žmogus reikalauja dėmesio ir atskiro priėjimo. Taigi treneris yra ir patarėjas, ir draugas, ir mokytojas.
Sakoma: „Pasirink darbą, kurį myli ir tau niekada nereikės dirbti“. Tai netiesa! Dirbti reikės, gal net daug daugiau, nes kai myli darbą, tu nuolat kuri, galvoji, planuoji, mokaisi, tobulėji, dažnai skiri darbui dienas, vakarus, savaitgalius. Skirtumas tik tas, kad net labai pavargus jautiesi laiminga. Taigi daryti tai, ką myli tikrai verta, tik nereikia savęs apgaudinėti, kad bus lengva. Tai nuolatiniai iššūkiai, kuriuos turėsi įveikti. Tai nelengvas, bet labai įdomus kelias, jei jauti, kad jis tikrai tavo.

„Nuostabi sėkmės istorija bei nuostabus žmogus. Su Dalia turime labai daug bendrumo – patirtų emocijų, išgyvenimų, sėkmių. Mes viena kitą ,,užauginome“, kartu pradėjome veiklą. Ji viena iš tų, kuri su mumis jau 20 metų, iki šiol atvažiuoja į mūsų organizuojamus seminarus. Dalia – labai stipri trenerė, turinti didžiulę patirtį ir galinti padėti kiekvienam, norinčiam pasiekti rezultatų. Labai vertiname ir branginame su ja užsimezgusią draugystę. Linkiu jai ištvermės, kūrybinio polėkio bei neišsenkančios energijos. Jums pasisekė, jeigu sportuojate pas Dalią!“ – „Aeromix“ įkūrėja Renata Leganovič.